LexMerit – Išmanesnė Teisė,
Greitesni Sprendimai

Neteisėtas nekilnojamąjo turto pardavimas

Neteisėtas nekilnojamojo turto pardavimas gali būti nagrinėjamas įvairiais aspektais, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Pateikiu keletą atvejų, kurie gali būti naudingi analizuojant šią situaciją. 1. **Nekilnojamojo turto areštas ir varžytynės**: Viena iš bylų rodo, kad nekilnojamasis turtas, kuris buvo areštuotas, gali būti parduodamas varžytynėse, tačiau jei varžytynės neįvyksta dėl pirkėjo nesumokėjimo, tai gali kelti klausimų dėl turto vertės ir pardavimo galimybių. Pavyzdžiui, 2024 m. birželio 28 d. antstolio patvarkyme buvo nurodyta, kad varžytynės dėl nekilnojamojo turto neįvyko, nes pirkėjas nesumokėjo kainos. 2. **Nemokumo ir turto pardavimo principai**: Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ), turtas turi būti parduodamas už didžiausią įmanomą kainą, o pardavimas turi būti skelbiamas taip, kad informacija apie pardavimą pasiektų kuo platesnį potencialių pirkėjų ratą. Jei nekilnojamasis turtas parduodamas neefektyviai, tai gali būti laikoma neteisėtu pardavimu, nes nebuvo užtikrinta maksimali nauda kreditoriams. 3. **Nekilnojamojo turto vertinimas**: Teismas gali pripažinti, kad nekilnojamojo turto vertinimas, atliktas prieš pardavimą, yra svarbus faktorius. Pavyzdžiui, jei turtas buvo įvertintas 162 000 Eur, tačiau buvo bandyta jį parduoti už mažesnę kainą, tai gali kelti abejonių dėl pardavimo teisėtumo. 4. **Pardavimo tvarka ir informacijos sklaida**: Teismas taip pat gali nustatyti, kad nekilnojamojo turto pardavimas per netinkamas platformas, pavyzdžiui, skelbiant jį kaip kilnojamąjį turtą, gali sumažinti galimybes potencialiems pirkėjams sužinoti apie pardavimą, kas gali būti laikoma neteisėtu pardavimu. Šie aspektai gali būti svarbūs nagrinėjant neteisėto nekilnojamojo turto pardavimo klausimus, ir kiekviena byla reikalauja individualaus vertinimo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir teisės aktus.

Teismai pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką

Teismai, nagrinėdami prašymus dėl proceso atnaujinimo, turi griežtai laikytis nustatytos tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK). Pažeidimai šioje tvarkoje gali turėti reikšmingų pasekmių, įskaitant prašymų atmetimą. Pavyzdžiui, byloje Nr. e2S-736-440-2024 apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo normas, nes neįvertino, ar prašymas buvo pateiktas per CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, ir ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai. Dėl to skundžiama nutartis buvo panaikinta, o klausimas dėl proceso atnaujinimo grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Taip pat, byloje Nr. eA2-1100-657-2024 teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas gali būti taikomas tik esant aiškiems ir įstatyme numatytiems pagrindams, o teismas turi vertinti, ar šie pagrindai buvo tinkamai nustatyti. Tokiu būdu, jei teismai pažeidžia prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, tai gali lemti ne tik sprendimų nepagrįstumą, bet ir teisinių interesų pažeidimą, kas yra svarbu tiek proceso dalyviams, tiek teismų sistemai apskritai.

Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles

Teismai gali pažeisti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, kas gali turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui. Pagal baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), įrodymai turi būti gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti proceso metu ir teismo pripažinti kaip duomenys, kuriais remiasi teismas, priimdamas sprendimus. Teismai privalo vertinti įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios reikalauja, kad teismas formuotų savo vidinį įsitikinimą remdamasis išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pavyzdžiui, byloje, kurioje buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, buvo nurodyta, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymus ir remiasi tik jų teiginiais, neatsižvelgdamas į kitus įrodymus, kas gali būti laikoma įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teismas turi ne tik nustatyti, ar įrodymai yra leistini, bet ir įsitikinti, kad jie yra patikimi ir pakankami, kad būtų galima daryti išvadas dėl kaltumo ar nekaltumo. Jei teismas nevertina visų svarbių įrodymų arba remiasi nepakankamais duomenimis, tai gali būti pripažinta esminiu proceso pažeidimu, kuris gali paveikti teismo sprendimo teisėtumą. Tokie pažeidimai gali būti pagrindas skundui, siekiant, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, kad būtų užtikrinta teisinga ir objektyvi bylos nagrinėjimo procedūra.